Tyrinėtojai pradeda suprasti virškinimo sistemos sudėtingumą bei vystyti matematinius įrankius, kuriais galima kovoti su šia globalia problema.

Gali būti, jog žmonėms numesti svorį trukdo ne noras ar greitas maistas, o klaidos matematikos pritaikyme.

Tradiciškai, tyrinėtojai manydavo, jog norint numesti svorio, tereikėjo sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį – 1000 kalorijų mažiau per dieną daugeliui dietininkų padėtų numesti kilogramą per savaitę. Taip manyta tariant, jog vienas numestas kilogramas vertas 7000 kalorijų ar intensyvesnio sporto atitikmens.

,,Žmonės šį ,,Nykščio dėsnį” naudojo dešimtmečius, tačiau paaiškėjo, kad jis yra visiškai netinkamas.” – teigė Kevin Hall, mokslininkas iš amerikos nacionalinio sveikatos instituto.

Hall taip pat teigė, jog iš tikrųjų svorio praradimas lėtina žmogaus virškinimo sistemą – ir tipinis matematinis modelis į tą neatsižvelgia. Kai dietininkai pasakoja apie vadinama ,,jo-jo” efektą, kai po tam tikro laiko tarpo jų svoris nustoja mažėti ir vėl pradeda didėti – priežastis būna būtent ši.

Naujais metodais galima rasti tikslesnius atsakymus į svorio numetimo klausimą. Šiuo klausimu domėtąsi jau beveik 40 metų, ir šiuo metu sudėtingiausias uždavinys – sulieti visus duomenis į vieną modelį.

Hall ir Chow priklauso mokslo grupei, kuri sukūrė internetinį svorio simuliacijos modelį, kuris pavaizduoja, kas nutinka, kai skirtingus svorius, dietas ir užsiėmimus turintys žmonės bando numesti svorį. Savo tyrimą jie pirmą kartą spausdino praėjusiais metais žurnale The Lancet.